kelnėtas

kelnėtas
kélnėtas, -a adj. (1) K, kelnė́tas (1) Kv, Ms, Slnt, Vb, Sb 1. su kelnėmis: Jau jis buvo kélnėtas, kaip buvo prancūzai J. Lifonas nemažai nustebo sutikęs daktarą čebatuotą ir kelnėtą Vaižg. Jos vaikščioja kelnėtos J.Balč. 2. prk. trumpas, bet storas (apie vyrą): Kelnėtas esi vyrukas, gali šiuos maišus išnešiot ir vienas Lp. 3. su susmauktais bumburiukais (apie siūlus): Prylaipos virsta į kelnès, dėl to ir tokį siūlą kelnė́tu vadina Šts.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • kelnėtas — kelnėtas, kelnėta bdv. Kelnėta móteris …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kelniotas — kelniotas, a adj. (1) K žr. kelnėtas 1: Vaikštinėja kelniotos merginos rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”